Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Aristotelis. "Apie sielą"
Traktato “Apie sielą” reikšmė ir vieta Aristotelio filosofinėje sistemoje. Istorinė apžvalga. Aristotelio siela: sielos apibrėžimas; maitinančioji siela; juntančioji siela; mąstančioji siela; pasyvusis ir aktyvusis protas; proto funkcijos; protinio pažinimo ryšys su jutiminiu pažinimu. Sielos siekima - gyvų būtybių judėjimo priežastis.
Filosofijos Referatas (8 pus.)


Atsitiktinumai
Įvadas. Atsitiktinumas. Mąstymas. Veiksmas, veikimas, veikla. Išvados. Literatūros sąrašas. Prieš bandydami atsakyti į darbo pavadinimo formuluotėje iškeltą klausimą “Ar atsitiktinumai gyvenime yra apgalvoti veiksmai”, pabandykime paanalizuoti trejetą svarbių čia minimų sąvokų. Sąvoką “gyvenimas” šį kartą palikime šone, nes ją išmetus iš klausimo jo esmė beveik nesikeičia: “Ar atsitiktinumai yra apgalvoti veiksmai”. Padarykim prielaidą, kad tie atsitiktinumai vyksta būtent gyvenime – o ir kur jie daugiau galėtų vykti?
Filosofijos Referatas (9 pus.)


Baltų ir kitų tautų sielos samprata, palyginimas
Baltų (lietuvių) ir kitų tautų sielos samprata, palyginimas. Perėjimo (iniciacijų) struktūros ypatumai (perėjimo iš vaikystės į jaunimo tarpsnį). Baltų (lietuvių) ir kitų tautų perėjimo ritualai, palyginimas. Tikėjo, kad mirusysis prieš padektamas į mirusiųjų pasaulį turi persikelti per vandens ribą, mazgodavo patalpas jei ligonis sunkiai sirgdavo ar numazgodavo lavoną, nes mazgojimas buvo siejamas su atrišimu, išlaisvinimu.
Filosofijos Namų darbas (4 pus.)


Ciceronas
Cicerono veikla ir kūryba. Cicerono gyvenimas. Ištrauka iš darbo. Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero) gimė 106 m. pr. Kr. sausio 3 d. Arpino kaime (apie 150 km nuo Romos). “Cicer” lotynai vadina žirnį, o Cicerono prosenis, matyt, ant nosies galo turėjo randą kaip žirnio užuomazgą, nuo kurios ir gavo tą pravardę. Jis nesigėdijo šios pavardės ir pažadėjo ją išgarsinti. Ciceronas sulaukęs mokyklinio amžiaus, įrodė, ko iš tiesų vertas jo vardas. Parodęs nepaprastus gabumus, jis taip pagarsėjo ir tokį vardą įgijo tarp vaikų, kad jų tėvai ateidavo į mokyklą, norėdami savo akimis pamatyti Ciceroną ir patys įsitikini tuo, kas buvo kalbama apie jo mokslumą ir tūleriopus gabumus. Vaikystėje jis dar tetrametru parašęs nedidelę poemą “Poncijus Glaukas”. Jo motina Helvija, kilusi iš garbingos giminės ir gražiai gyvenusi. Cicerono tėvas priklausė raitelių luomui, kurio reikšmė Romos diduomenės gyvenime I a. pr. Kr. ėmė aiškiai didėti, o senatorių luomo autoritetas, atvirkščiai, smuko.
Filosofijos Referatas (14 pus.)


Daikto samprata Dž Berklio Traktate apie žmogiškojo pažinimo principus
ĮVADAS. DAIKTAS KAIP IDĖJA. DAIKTAS KAIP DVASIA. DAIKTŲ PAŽINIMAS. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. Matematinės - eksperimentinės gamtotyros atsiradimas sukėlė nemažą sumaištį žmonių protuose. Jos tyrimų rezultatai neretai būdavo tiesiog priešingi kasdieniam patyrimui, paremtam pojūčių duomenimis. Pavyzdžiui, geocentrinės sistemos pakeitimas heliocentrine atrodė akivaizdus nesusipratimas: kaip galima teigti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, jei mūsų pojūčiai kuo akivaizdžiausiai parodo, kad yra visiškai atvirkščiai. Žemę po savo kojomis mes suvokiame kaip neabejotinai stabilią, o štai Saulę kiekvieną rytą stebime patekančią, po to keliaujančią dangaus skliautu ir vakare nusileidžiančią.
Filosofijos Diplominis darbas (28 pus.)


Didieji antikos mąstytojai
Įvadas. Ankstivoji Graikų filosofija. Materialistinės filosofijos formavimasis. Materialistinė Graikų filosofija. Antikos skepticizmas. Heleninė filosofija. Antikos mistika ir neoplatonizmas. Literatūra. Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi Aristotelio laikais. Po Aristotelio susidomėjimas filosofija sumažėjo, filosofija nuskurdo. Tai atsitiko dėl daug priežasčių. Tikriausiai nemažą reikšmę turėjo ir civilizacijos raida. Ji tuo metu pasiekė savo apogėjų, o vėliau pradėjo smukti.
Filosofijos Referatas (14 pus.)


Džordžas Berklis
ĮVADAS. D. BERKLIO SUBJEKTYVAUS IDEALIZMO. FILOSOFINĖ SISTEMA. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. Džordžas Berklis (George Berkeley) - vienas garsiausių a. mastytojų. Tai pramoninės revoliucijos, techninio progreso, bei mokslo atradimų epocha, kai religija pamažu pradeda prarasti savo tvirtas ir neginčijamas pozicijas žmonių sąmonėje. Stiprėja ir užima savo vieta žmogaus gyvenime ir mastyme mokslinė filosofinė pasaulėžiūra.
Filosofijos Referatas (8 pus.)


Egzistencializmo filosofijos istorija
KAS YRA EGZISTENCIJA? KAS YRA EGZISTENCIALIZMAS? EGZISTENCIALIZMAS, LAISVĖ IR INDIVIDUALIZMAS. PAGRINDINIAI EGZISTENCINĖS FILOSOFIJOS BRUOŽAI. EGZISTENCIALIZMO PRIEŠYBĖS IR ĮVAIROVĖ. FILOSOFINĖ EGZISTENCIJOS PLOTMĖ. JOS ATSIRADIMAS. ŽMOGAUS BŪTIS IR EGZISTENCIJA. EGZISTENCIALIZMO SANTYKIS SU VISUOMENE. LITERATŪRA.
Filosofijos Referatas (11 pus.)


Emanuelio Munjė bendra asmenybės pasaulio idėja
Siekdami sukurti personalistinės istorijos filosofiją, E.Munjė ir jo vienminčiai rėmėsi pohėgelinėje minties epochoje susiformavusios kritinės istorijos teiginiais. Asmenybė yra būtent tai, ko neįmanoma laikyti objektu. Štai mano kaimynas. Jis savaip jaučia savo kūną, ir šito pojūčio mes negalime patirti, bet galime matyti jo kūną iš išorės, tyrinėti jo nuotaikas, paveldėtus bruožus, išvaizdą ir negalias, trumpai tariant, galime jį laikyti fiziologijos, medicinos ir kitų mokslų objektu.
Filosofijos Referatas (5 pus.)


Estetika
Estetikos objektas. Estetikos metodai. Pagrindinės estetikos kategorijos. Didingumo kategorija. Tragiškumas. Komiškumas. Menas. Meno samprata vakarų Europos estetikoje. Menas religinio kulto struktūroje. Neklasikinė estetika (modernizmas ir postmodernizmas). Nyčė. Populiariosios kultūros estetika. Estetikos terminas niekada nebuvo vienareikšmis, todėl sunku apibrėžti ir objektą – tai diskutuotinas dalykas. Estetika – filosofijos šaka, nagrinėjanti estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę bei reikšmę. Pats estetikos terminas sunkiai šifruojamas. „Estetika“ kilo iš gr. Aisthetikos [jaučiantis] – tai, kas atitinka juslinį suvokim. Ši sritis negali būti racionalizuojama. Estetiniai reiškiniai yra tie, kuriems priskiriama estetinė vertė. Estetikos objektas – estetiškumo pasireiškimo sfera, visos sritys, susijusios su grožiu. Estetiškumas yra grožis plačiąja prasme, nes daiktas gali būti estetiškas ir negražus.Estetika – savarankiškas mokslas, tiriantis objektą. Šiame kontekste grožis – savita vertybė, kuri skiriasi nuo kitų vertybių, sąlygojančių jo veiklą.
Filosofijos Konspektas (29 pus.)


Puslapiai    1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |