Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 

Socialinė filosofija
Soc. problematikos formavimasis Antikoje: sofistai, Sokratas, Platonas. Aristotelio soc. pažiūros, jo etika ir politika. Dorybių problema ir soc.teorija. Asmens supratimas krikščioniškoje Europos kultūroje. Krikščioniškoji soc. doktrina. Elgesio vertinimo principo objektyvistinis grindimas. Sąžinės problema. Liberalizmas. Totalitarizmas. Komunizmas (Markso teorija). Prigimtinės teisės teorijų formavimasis (Grotijus, Hobbes`as, Locke`as). Konstitucinė teisė ( Ch. L. Montesquieu). Žmogaus teisės ir politinė teisė. Elgesio vertinimo principo intersubjektyvistinis grindimas (Kantas). Elgesio vertinimo principo subjektyvistinis grindimas. Laisvės įgyvendinimas būtinumo ir laisvės sąlygomis. Du požiūriai į socialinę tikrovę.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (6 pus.)


Socialinės problematikos formavimasis Antikoje
ISTORINĖ APŽVALGA. ANKSTYVOJI GRAIKŲ NATŪRFILOSOFIJA. JONĖNAI. ITALIKAI. ELĖJIEČIAI. MATERIALISTINĖ IR HUMANISTINĖ GRAIKŲ FILOSOFIJOS. MATERIALIZMAS. HUMANIZMAS. SOKRATO MORALĖS FILOSOFIJA
Filosofijos Referatas (8 pus.)


Sokratas
Įvadas. Sokrato pasaulėžiūra. Ryšys su sofistais. Sokrato požiūriai. Sokrato filosofavimo būdas. Išvados. Literatūros sąrašas. Pirmiausia reikėtų paminėti, kad daugelis Sokrato amžininkų, pasiekėjų ir mokinių pažymi, jog jo veikla daugeliu atžvilgiu priminė sofistų veiklą. Sokratas pritarė sofistams, teigiantiems individo autonomiją – apsisprendimą ir valios laisvę, tačiau jo mąstymas, priešingai sofistų radikalumui, akivaizdžiai rodo konservatyvumo bruožus..
Filosofijos Referatas (12 pus.)


Sukamojo judėjimo dėsnio tikrinimas
Laboratorinis darbas Nr. 3. Tikslas: Ištirti Oberbeko švytuoklės sukimosi kampinio pagreičio priklausomybės nuo jėgos momento pobūdį ir nustatyti švytuoklės inercijos momento bei trinties jėgos momento didumus. Darbo priemonės. Pagrindinės formulės. Darbo metodika ir pagrindinės formulės. Bandymo eiga.
Filosofijos Laboratorinis (3 pus.)


Tiesos samprata
Tiesos Jėga prieš Prievartą. Teisingumas. Tiesos problema, arba Gando apie metafizikos. Mirties paneigimas. Nepasitenkinimas klasikine tiesos koncepcija. Kiti keliai į tiesą. Kas yra už loginės tiesos? Pabaigai. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Dvidešimtas amžius įėjo į istorija ne kaip kruvinų revoliucijų, niokojančių karų, gyvybės naikinimo tobulos industrijos, o kaip neprievartinių pergalių prieš prievartą amžius. Jėgos, slypinčios aktyvioje neprievartoje, suvokimas, gebėjimas ją apgalvotai, panaudoti, sprendžiant socialinius ir politinius konfliktus. Žengiant galbūt jau XX a. paskutinius žingsnius, labai svarbu nesustoti, negrįžti atgal, suprasti ir įtikinti kitus, kad neprievarta yra vienintelė alternatyva prievartai. Prievarta kaip sąvoka spec. literatūroje vartojama plačiąja prasme. Ja pažymime visą tai, kas slopina žmogaus fizinių ir dvasinių galių vystymasis; išskiriamos jos įvairios formos: fizinė, struktūrinė, psichologinė ir t.t.
Filosofijos Rašinys (7 pus.)


Tiesos sampratos
Turinys. Įvadas. Įvairios tiesos sampratos. Lietuvių filosofų mintys apie tiesą. Išvados. Naudota literatūra. Pažindami mes įgauname žinių, kurios nuolat gausėja ir kinta. O kadangi vienas žinias nuolat keičia kitos, todėl iškyla klausimas, ar mąstymo rezultatai atitinka tai, kas yra pačioje tikrovėje, ir kiek galima pasitikėti dabartinėmis mokslo žiniomis, t.y. kiek tose žiniose yra tiesos? Juk visai įmanoma, kad tai, ką laikome tiesa iš tikro nėra tiesa, o tik tam tikra visų priimta nuostata, idėja, ir pan. Ir iš viso, kas yra tiesa ir kur ji egzistuoja - tikrovėje ar žmogaus galvoje? Dažnai tai būna problematiškas klausimas. Iš vienos pusės, tiesa turėtų būti kažkas, kas nepriklauso žmogui, nepajudinama, stabilu.
Filosofijos Referatas (14 pus.)


Tikėjimo ir žinojimo santykio problema viduramžiais
ĮVADAS. Dėstomoji dalis. Viduramžių filosofijos bruožai. Tikėjimas- viduramžių filosofijos šaltinis. Filosofų mintys apie tikėjimą ir žinojimą. IŠVADOS. LITERATŪRA. Ištrauka iš darbo. Europos viduramžių filosofijai būdingas bruožas - krikščionybė siejama su filosofija. Ji krikščioniška tiek savo kaip tam tikro istorinio etapo požiūriu, tiek atstovų (kurie beveik visi buvo dvasininkai) požiūriu. Nuolatinė šio laikotarpio tema - žinojimo ir tikėjimo santykis, žinojimo ir tikėjimo santykio problema. Rašto darbo tikslas – aptarti tikėjimo ir žinojimo santykį viduramžių scholastikoje. Ypač daug dėmesio skiriu tikėjimo kaip vieno iš pagrindinių viduramžių filosofijos šaltinių aptarimui.
Filosofijos Referatas (11 pus.)


Tomas Akvinietis apie protą ir tikėjimą
Įvadas. Tomo Akviniečio biografija. Pagrindiniai mokymo principai. Šv.Tomas apie tikėjimą. Penki dievo buvimo įrodymai. Išvados. Literatūra. Akvinietis tikėjo, kad teisinga filosofija galima paaiškinti teologiją. Jis ypač išaukštino protą, manydamas, kad filosofija geba atrasti svarbių tiesų, nors ir ne visos krikščioniškojo tikėjimo tiesos jai yra prieinamos. Taigi Akviniečio raštuose protas ir tikėjimas jau ima atsiskirti.
Filosofijos Referatas (13 pus.)


Tomas Akvinietis penki dievo buvimo įrodymai
Norėdami suprasti viduramžius, turime įsivaizduoti visai kitokį pasaulį negu dabartinis. Jei mes gyventumėm viduramžiais, tai tikėtumėm, kad saulė sukasi aplink žemę, o žemė yra pats visatos centras. Tikėtumėm, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas, kaip parašyta Pradžios knygoje.Tikėtumėm, kad didžioji būties grandinė nuo Dievo prie angelus nusidriekia iki pačių menkiausių gyvybės formų, o žmonės tėra tarpinė grandis, sujungianti tai, kas mirtinga, su tuo, kas dieviška. Tikėtumėm, kad visatoje viešpatauja aiški tvarka ir visa kas turi savo vietą. Dangaus šviesuliai juda ratu pagal matematikos dėsnius, išminties šaltinis – klasikiniai Graikijos ir Romos autorių veikalai.
Filosofijos Referatas (9 pus.)


Vertybiškai neutralus socialinis mokslas
Vertybiškai neutralus socialinis mokslas. Faktai ir vertybės. Vertybinis neutralumas ir vertybinis angažuotumas. Vertybės socialiniuose moksluose. Vertybinis ir teorinis angažavimasis. Reliatyvizmas etikoje. Išvados.
Filosofijos Referatas (6 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 |