Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 

Kretingos rajono savivaldybės aplinkos kokybės vertinimas, rengiant monitoringo programą
Santrauka lietuvių kalba. Santrauka užsienio klaba. įvadas. Literatūrinė apžvalga. Aplinkos būklės vertinimo svarba. pagrindiniai aplinkos būklės vertinimo komponentai. Aplinkos monitoringas ir jo lygmenys. Pagrindiniai aplinkos monitoringo objektai. Tyrimo objektas ir metodika. Tyrimo objektas. Tyrimo metodai. Tyrimo rezultatai. Oro kokybės vertinimas. stacionarių taršos šaltinių išmetimai į atmosferą. mobilių taršos šaltinių išmetimai į atmosferą. Vandens kokybės vertinimas. Atliekų tvarkymo ir kontrolės vertinimas. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.
Ekologijos Kursinis darbas (39 pus.)


Miškingumo kaita
Įvadas. Miškai. Bendros žinios apie mišką. Lietuvos miškų fondas. Miškų naikinimas. Miškų kirtimas. Miškų gaisrai. Miškų tarša. Miškų kenkėjai ir ligos. Miškų apsauga. Miško kirtimų reguliavimas. Miškų apsauga nuo gaisrų. Miškų apsauga nuo taršos. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Miškų atkūrimas. Miškų ateitis. Išvados. Literatūros sąrašas. Miškas yra savarankiška ekosistema, sugebanti nuolat atsinaujinti ir išlaikyti sąlyginį stabilumą. Miškai užimtų beveik visą Lietuvos teritoriją, nes jie yra natūrali Lietuvos augalija, tačiau tam trukdo žmogus įsikišdamas su ūkine veikla. Dabar miškai užima beveik trečdalį visos Lietuvos teritorijos t. y. 32,3%. Viso pasaulio mastu jie užima 30% viso sausumo ploto. Nuo seniausių laikų žmonijos gyvenimas susijęs su mišku. Šiandieniniame gyvenime vis didesnę svarbą įgauna ne tik medienos, bet ir kitų miško produktų naudojimas, ypatingai vertinamos miškų atliekamos ekologinės funkcijos.
Ekologijos Referatas (25 pus.)


Miškininkystės konspektai
Miško atkūrimo būdo parinkimą lemiantys veiksniai. Teisiniai veiksniai. Socialiniai ir ekonominiai – techniniai veiksniai. Gamtinio rajonavimo reikšmė atkuriant mišką. Svarbesniųjų ekologinių veiksnių reikšmė vietinėms ir kai kurioms introdukuotoms medžių rūšims. Klimatiniai veiksniai. Šviesa. Oro temperetūra. Oro drėgmė. Vėjas ir slėgis. Atmosferos cheminė sudėtis. Mikroklimato pakitimai kirtavietėse. Fizinės dirvožemio savybės. Vandens savybės. Cheminės dirvožemių savybės. Orogarfiniai veiksniai (reljefas ir ekspozicija. Biotiniai veiksniai. SUKCESIJŲ YPATUMAI KIRTAVIETĖSE. Dirvožeminiai veiksniai. Mechaninė(granuliometrinė)ir mineraloginė dirvožemių bei gruntų sudėtis. Dirvožemio pažeidimai kertant. Kirtaviečių užmirkimas ir užpelkėjimas. Miško žėlimas kirtavietėse. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas plyno kirtimo biržėse. Žolinės dangos pakitimai ir konkurencija kirtavietėse. Žėlimas kertant „N“ ir „L“ hidrotopų medynus atvejiniais kirtimais. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas užmirkusių ir pelkinių augaviečių kirtavietėse. Uosio ir Ąžuolo žėlimas kirtavietėse. Kai kurių miško medžių rūšių šaknų formavimosi ypatumai miško želdiniuose. Svarbesnių ekologinių veiksnių įtaka medžių sodinukams ir jų reguliavimo galimybės ruošiant dirvą. Dirvožemio šilumos režimas. Dirvožemio tūrinė masė. Oro drėgmės režimas. Dirvožemio drėgmės režimas. Dujų apykaita dirvožemyje. Dirvožemio maisto medžiagos. Šalnos ir šalčiai. Ligos ir kenkėjai. Žėlimo privalumai ir trūkumai. Ekologiniai veiksniai lemiantys miško medžių derėjimą ir sėklų barstymą. Ekologiniai veiksniai, įtakojantys sėklų sudygimą ir sėjinukų augimą. Šviesa ir šiluma. Dirvožemio rūgštingumas. Miško paklotės įtaka sėklų sudygimui. Dirvožemio drėgme. Gyvoji dirvožemio danga. Vegetatyvinis miško žėlimas. Pušų žėlimas po medyno danga. Eglių žėlimas po medyno danga. Ąžuolo ir uosio žėlimas po medyno danga. Juodalksnio ir beržo žėlimas po medynų danga.
Ekologijos Špera/ paruoštukė (3 pus.)


Miškininkystės konspektai
Miško ekologija ir saugomos teritorijos. Miško fitocenozės pagrindiniai komponentai, jų apibūdinimas. Medžių diferenciacija ir eliminacija. Medžių klasifikacijos: Kairiūkščio, Krafto. Šviesos pasiskirstymas miške ir jį sąlygojantys veiksniai ir reguliavimo veiksniai. Miško įtaka oro sudėčiai ir kokybei. Fitoncidai. Miško įtaka oro ir dirvos temperatūrai. Miško įtaka kritulių kiekiui, jo pasiskirstymas miške. Vėjo poveikis miškui.Miško įtaka vėjui. Miško įtaka dirvodarai. Miško nuokritos, paklotė.Ūkinės veiklos ir rekreacijos įtaka miškui. Miško ekosistemų kaitos samprata. Miško tipologija Lietuvoje. LT miško tipai. Lietuvos miškai, gamtiniai regionai, jų charakteristika. Nacionalinės saugomos teritorijos ir „Natūra 2000“ (steigimas ir tvarkymas). Saugomų teritorijų klasifikacija Lietuvoje. Saugomų teritorijų rūšys ir jų apibūdinimas. Ūkininkavimo ypatumai saugomose teritorijose. MIŠKO APSAUGA. Svarbiausi eglės liemenų kenkėjai, jų židinių susidarymo priežastys ir kovos priemonės. Pagrindiniai pušų spyglių kenkėjai ir apsauginės priemonės. Sanitariniai kirtimai spygliuočių medynuose. Vabzdžiagaudžiai medžiai. Eglės ir pušies šaknų puviniai. Medienos puvinių tipai ir klasifikacija. Centriniai kamieno ir žaizdų puviniai. Miško gaisrų prognozavimo būdai ir gaisringumo klasės. Prevencinės (profilaktinės) priešgaisrinės priemonės. Pažeminiai gaisrų gesinimo būdai ir taktikos varaintai. DENDROMETRIJA. Medžio stiebo forma ir liemeningumas: formrodžiai, formos koeficientai ir formos rodiklia. Stačiojo miško apskaita pagal stiebų tūrio lenteles. Lentelių klasifikacija. Lietuvoje naudojamų medžių tūrio struktūros lentelių analizė. Medynų sortimentacija, naudojami metodai ir tikslumas. Biržių atribojimas, apmatavimas ir kirstinų medžių tūrio nustatymas. Kirstinų medžių kokybės nustatymo požymiai biržėje, jų ženklinimo tvarka. Sudaroma biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentacija. Medyno tūrio prieaugis, jo klasifikacija, dėsningumai ir nustatymo būdai. Apvalios medienos tūrio nustatymas vienetiniu metodu: matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos. Apvalios medienos, matuojamos grupiniu metodu, matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos. Apvalios medienos gaminių kokybės klasės nustatymo procedūra. Naudojami normatyvai. Pagrindinių medžių rūšių fizikinės savybės. Pagr. medienos ydos. Valstybinės miškų inventorizacija: metodai ir turinys. Valstybinės miškų fondo apskaitos tvarka, turinys ir periodiškumas. Pavienė (kadrinė), maršrutinė (plyšine), ištisine (panoramine) AFA.Miškų aerofotonuotrauka irjos kontūrinis ir taksacinis dešifravimas. Aerofotonuotraukų geometrinės savybės:centrinė projekcija,koordinačių sistemos LKS-94,išorinio orientavimo elementai, mastelis, aerofotonuotraukų stereospora. Stereoskopinis regėjimas. Aerofotonuotraukos paveikslas - marginys. Tiesioginiai (fotometriniai, morfologiniai) ir netiesioginiai (landšaftiniai) požymiai.Aerovaizdo iškraipymo priežastys. Distancinės miško inventorizacijos rūšys.Aerofotonuotraukų panaudojimas LT miškų inventorizacijoje. Miško ūkio objektų AFA dešifravimo metodikos ypatumai. AFA matuojamasis ir analizinis dešifravimas. MIŠKO EKSPLOATACIJA. Medienos ruošos technologijų klasifikavimas. Paruošiamieji medynų kirtimų darbai. Medžio pjovimo motoriniu pjūklu pagrindiniai veiksmai. Vėjavartų, vėjalaužų tvarkymo tachnologija. Specialieji darbų saugos reikalavimai kertant medynus. Medynų kirtimo mašinomis technologinis procesas. Medienos ištraukimo procesas ir priemonės. Sortimentinės ir stiebinės medienos ruošos technologijų palyginimas. Medienos ruošos procesų poveikis miško aplinkai. Medienos transportavimo automobiliais technologiniai reikalavimai. Medienos sandėlių paskirtis, klasifikavimas ir pagrindinės technologinės funkcijos. Pagrindiniai lentpjūvybos technologijų tipai. Lentpjūvių produkcija. Išeigos. Medienos džiovinimo proceso dėsningumai. Konvekcinės medienos džiovyklos. MIŠKOTVARKA. Miško tolydaus naudojimo principas. Normalaus miško teorija. Miškų grupės ir pogrupiai. Miško brandos. Lietuvoje miškotvarkos skaičiuojamos biržės. Poūkiai (ūkinės sekcijos) ir medynų kirtimų amžiai. Vidinės miškotvarkos projektas – objektas, tikslas, uždaviniai, reikalavimai, turinys.
Ekologijos Konspektas (65 pus.)


Miško atkūrimas ir medelynų formavimas
MIŠKO ATKŪRIMAS IR ĮVEISIMAS. Vaisių (kankorėžių) bei sėklų charakteristika. Sėklų ruoša ir laikymas. Sėklinė bazė ir jos kūrimas bei priežiūra. Sėklų kilmės autentiškumas, kokybės rodikliai ir jų kontrolė. Sėlų paruošimas sėjai. Miško sėjinukų auginimas atvirame grunte. Miško sėjinukų auginimas šiltnamiuose su laisvomis ir apribotomis šaknimis. Miško sodinukų su laisva šaknų sistema auginimas. Miško sodinukų auginimas apribotomis šaknimis. Sumedėjusių augalų vegetatyvinio dauginimo būdai. Miško atkūrimo ir įveisimo būdai ir jų parinkimas. Miško žėlimo skatinimas. Želdinių ir žėlinių rūšys, tikslinė paskirtis. Želdinimo rūšys, metodai ir būdai. Medžių ir krūmų sąveika mišriuose želdiniuose ir jos reguliavimas įveisimant želdinius. Paprastųjų pušų želdinimas. Paprastųjų eglių želdinimas. Paprastųjų ąžuolų želdinimas. Juodalksnių ir beržų želdinimas. Medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija). MEDYNŲ FORMAVIMAS IR KIRTIMAI. Pagrindinių kirtimų rūšys ir jų taikymas. Plyni kirtimai, jų taikymas ir klasifikacija. Pagrindiniai plynų ir biržinių kirtimų elementai. Atvejiniai ir atrankiniai kirtimai, būdai ir taikymas. Pagrindinių kirtimų ypatumai atskirų rūšių medynuose. Biologiniai ir ūkiniai ugdymo kirtimų tikslai. Ugdymo kirtimų rūšys. Ugdymo kirtimų metodai ir būdai. Optimalus medyno tankumas ir jo nustatymo būdai. Maksimaliai produktyvių grynų medynų modulių sudarymo principai. Mišrių etaloninių modelių sudarymo principai. Ugdymo kirtimų įtaka medžių ie medynų prieaugiui. Šviesinio ir gryno papildomo prieaugio esmė. Ugdymo kirtimų pradžia, intensuvumas ir kartojimas. Ugdymo kirtimų eiliškumas. Ugdymo kirtimų savitumai pušynuose ir eglynuose. Ugdymo kirtimų savitumai ąžuolynuose ir uosynuose. Ugdymo kirtimų savitumai beržynuose ir drebulynuose ir eglės – minkštųjų lapuočių medynuose. Plynų ir neplynų kirtimų privalumai ir trūkumai.
Ekologijos Konspektas (42 pus.)


Miško ekonomika ir miško ūkio valdymas
MIŠKO EKONOMIKA IR GAMYBOS ORGANIZAVIMAS. Miško ūkio, kaip ūkio šakos, ypatumai. Gamybos kaštų apskaita pagal gaminamus objektus. Grynos diskontuotos pajamos miško ūkyje. Darbo organizavimas rangos būdu pagrindai. Miškų urėdija,jos veiklos ekonominiai – finansiniai pagrindai. Nenukirsto miško taksos kainos ir jų panaudojimas miško ūkyje. Kolektyvinė sutartis miškų urėdijose,jos turinys. Darbo užmokesčio organizavimo pagrindai ir darbo užmokesčio formos. Darbo laiko struktūra darbuotoju atžvilgiu. Darbo organizavimo pagrindai. Darbo laiko sąnaudų tyrimo būdai. LT miškų ekonominis vertinimas. MIŠKO ŪKIO VALDYMAS. Lietuvos miško ūkio valdymo sistema. Miško įmonių (urėdijų) valdymo sistema. Miško ūkio valdymo metodai. Valdymo funkcijos ir funkcinės sritys. Miško įmonės personalo organizavimas (sudėtis, planavimas, parinkimas, darbo vertinimas). Valdymo procesas ir technologija. Miško teisinių aktų sistema. Miškų įstatymas.
Ekologijos Konspektas (45 pus.)


Miškų ekologinis vaidmuo Lietuvoje
Miškų ekologinis vaidmuo lietuvoje. Šiltnamio efektas. Ekologinių veiksnių poveikis gyviems organizmams. Miško ekologija - tai šiuolaikinio ekologijos mokslo dalis. Miško ekologija nagrinėja miško gyvavimo dėsningumus, ekologinius veiksnius, miško komponentų tarpusavio ryšius ir sąveiką su aplinka, miško bendrijų įvairovę, formavimąsi bei kaitą. Miško ekologija remiasi biologijos, fizikos, chemijos, klimatologijos, augalų fiziologijos, dendrologijos, dirvotyros, matematinės statistikos, dendrometrijos ir kt. Mokslų žiniomis.
Ekologijos Referatas (11 pus.)


Nemunėlio upės įvertinimas
Reziumė. Įvadas. Literatūros apžvalga. Darbo objektas. Darbo metodika. Nemunėlis. Nemunėlio upės hidrologinis ir hidrocheminis įvertinimas. Debitas. Užterštumas NH4. Užterštumas NO2. Užterštumas NO3. Užterštumas mineraliniu azotu. Užterštumas bendruoju azotu. Užterštumas PO4. Užterštumas bendruoju fosforu. BDS7 rodikliai. N,P ir Si santykiai. Išvados. Tiriamasis objektas yra Nemunėlio upė, kuri yra Mūšos-Nemunėlio baseine. Tai yra tarpvalstybinė Lietuvos-Latvijos upė. Nemunėlio aukštupys – tai ta baseino dalis, kurioje upės nuotėkį ir vandens cheminę sudėtį formuoja šiaurės rytinės Lietuvos dalies gamtinės ir žmogaus ūkinės veiklos sąlygos.
Ekologijos Ataskaita (36 pus.)


Oras, jo traša ir apsauga
Oro sudėtis. Oro tarša. Smogas. Automobilių transportas. Pramonės įmonės. Šiltnamio reiškinys. Šilumos spąstai. Ozono sluoksnis. ORO TARŠA IR APSAUGA LIETUVOJE. ATMOSFEROS APSAUGA. Naudota literatūra. Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos; žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).
Ekologijos Referatas (6 pus.)


Oro tarša
Įvadas. Apsaugoti mūsų girias, ežerus ir plaučius nuo taršos. Nuodingos dujos nepaiso valstybių sienų. Prižiūrimos elektrinės šiluminės.
Ekologijos Referatas (3 pus.)


Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 |