Ankstyvasis krikščionių menas
Ištrauka iš darbo. Mūsų eros pradžioje rytinėje Romos imperijos dalyje, Vakarų Azijoje, atsirado naujas tikėjimas – krikščionybė. Ji paplito po visą didžiulę valstybę ir galiausiai pasiekė imperijos centrą – Italiją. Krikščionybė skelbė, kad prieš Dievą visi lygūs – vergai ir nevergai, turtingi ir vargšai. Aišku, kad tokios idėjos negalėjo patikti romėnų valdininkams ir jie ėmė persekioti krikščionis. Vis dėlto laikui bėgant krikščionybė jau neskelbė žmonių lygybės. Imta kalbėti apie paklusnumą valdžiai ir nuolankumą: paklusniųjų už šio gyvenimo kančias laukė Dievo karalystė – rojus tai atitraukdavo tikinčiųjų – vadinamųjų krikščionių – mintis nuo žemiškų bėdų ir neturto. Taip krikščionybė užsitikrino turtingųjų valdžią. 313 m. imperatorius Konstantinas I krikščionybę paskelbė oficialiu Romos imperijos tikėjimu. Kai V a. Romą nukariavo atėjūnai iš šiaurės, jų vadai priėmė krikščionybę. Palaikoma naujų valdovų, krikščionybė ilgainiui tapo vyraujančia religija Europoje. Per 2000m. ji neginčijamai veikė ir meną, jo raidai turėjo milžiniškos įtakos.
Dailės Referatas (3 pus.)
Babtų bažnyčia sakralinėje Lietuvos architektūroje
Ištrauka iš darbo. XIX am. viduryje Lietuvą pasiekė nauja menininės ir architektūrinės ekspresijos forma- romantizmas. Ši nauja meno srovė( galima kalbėti tik apie jos naujumą Lietuvoje, nes didžiojoje Vidurio ir Vakarų Europos dalyje ši nauja meno raiškos kryptis buvo pasiekusi kur kas anksčiau- 19 am. pradžioje) stipriai paveikė to meto Lietuvos meną ir architektūrą. Romantizmas nesitengė sukurti naujų raiškos formų, principų ar koncepsijų, o tiesiog sekė anksčiau paplitusių įvairių meninių stilių, t.y: gotikos,renesanso, baroko ir klasicizmo stiliais. Tačiau šis stilius architektūroje ir mene(skirtingai nuo ankstesniųjų stilių) stengėsi perteikti ir liaudies meną, jos kūrybos išraiškas, pabrėžti jos reikšmę anksčiau minėtų stilių kontekste. Tad ir Lietuvoje, pagal romantizmo tradicijas, liaudies menas pradėtas vertinti kur kas pozityviau: liaudies kūryba, jos motyvai pradėti naudoti ir mene, ir architektūroje, taip pat ir sakralinėje.
Dailės Referatas (10 pus.)
Barokas Lietuvoje ir pasaulyje
LITERATŪRA. DAILĖ. ARCITEKTŪRA. Ištrauka iš darbo. Barokas: meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid. amžių tradicijų gaivinimas. Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio feod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, socialinio gyvenimo ir visuomeninės sąmonės formų prieštaravimus.
Dailės Referatas (3 pus.)
Dailės 12 klasės konspektas
Impresionizmas. KLASICIZMAS. MODERNIZMAS IR POSTMODERNIZMAS. REALIZMAS.
Dailės Konspektas (9 pus.)
Dailės egzamino kūrybinė užduotis
Čia pateikta dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties teorija. Reikia tik pasikeisti įžangą pagal savo darbą ir turėti savo eskizus. MENINĖ FOTOGRAFIJA. Istorija. Technologija. Lietuvos fotografija. 1839 metai: fotografijos atsiradimas Lietuvoje. 1854-1864 metai: pirmasis Lietuvos fotografijos laikotarpis. 1864-1905 metai: fotografija tarnauja mokslui. 1904-1918 metai: pirmieji fotožurnalistikos žingsniai Lietuvoje. 1918-1940: fotografijos mėgėjų indėlis. Fotografijos situacija Vilniuje. 1945-1991 metai: fotografijos raida okupuotoje Lietuvoje. 1991 – 2009: naujosios technologijos fotografijoje. LITERATŪRA
Dailės Kursinis darbas (10 pus.)
Dailės istorijos konspektai
SENOVĖS ROMOS MENAS. GRAIKIJA IR ROMA. BIZANTIJOS DAILĖ.BARBARŲ laikotarpis. ROMANINIS laikotarpis. Terminai. ROMANTIZMAS. ROKOKO stilius. EMPYRO stilius. ANKSTYVASIS RENESANSAS. GOTIKA. MODERNAS. MODERNIZMAS. KUBIZMAS. FUTURIZMAS. ABSTRAKCIONIZMAS. EKSPRESIONIZMAS. REALIZMAS. Architektūra, dailė.
Dailės Konspektas (4 pus.)
Dailės kryptys
Viduramžiai: Romantinis. Gotika. Renesansas. Barokas. Rokokas. Klasicizmas. Romantizmas. Realizmas. Impresionizmas. Simbolizmas. Modernizmas. Postimpresionizmas. Konceptualusis menas. DAILĖS KRYPTIS/LAIKOTARPIS/MENININKŲ PAVADĖS IR ŽYMIAUSI KŪRINIAI/ARCHITEKŪROS BRUPŽAI.
Dailės Špera/ paruoštukė (1 pus.)
Dailės terminų žodynėlis
Ištrauka iš darbo. Akantas- archit. ornamentikos puošybos motyvas. Akvedukas -ant arkų pakeltas dengtas vandentiekis. Anfilada - eilė pereinamų kambarių. Antablementas - viršutinė orderio dalis;virš kolonų. Apsidė- vidinė altorinė pastato dalis. Arkada - eilė vienodų arkų. Arkbutanas - pusarkė, vienu galu remiasi į sienos viršų. Atikas - sienelė virš karnizo (triumfo arkos).
Dailės Špera/ paruoštukė (1 pus.)
Eduardas Mane
Ištrauka iš darbo. Eduardas Mane (1832-1883) gimė Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Turėjo dar tris brolius. Tėvas norėjo, kad sūnus studijuotų teisę, tačiau pats jaunuolis labiau buvo linkęs prie meno, o ypač tapybos. 1844 Mane įstoja į Roleno koledžą. Mokslai jam nesiseka. 1847 jis nesėkmingai laiko egzaminus į Aukštąją jūrų mokyklą. Kitų metų gruodį Mane išplaukia laivu “Havaras ir Gvadelupa”. Nuo 1849 vasario 5 d. iki balandžio 10 d. Mane – Rio de Žaneiro uoste. Į Prancūziją grįžta birželio 13 d. 1850 metais įstoja į Tomo Kutiuro studiją. Prasideda jo meilės ryšys su Siuzana Lenhof. 1858 Mane nutapo “Berniuką su vyšniomis” ir pradeda “Absento gėrėją” , tačiau Salone žiuri atmeta “Absento gėrėją”. 1860 Mane nutapo “Muziką Tiuilri sode” ir dvi drobes, kurios bus priimtos į 1861 m. Saloną : savo tėvų portretą ir “Gitarero”, kuris susilaukia Salone didelio pasisekimo. Mane gauna pagyrimą. 1862 Mane karštligiškai ruošiasi kitam Salonui.
Dailės Referatas (2 pus.)
Europos dailės istorija
Baroko kultūros charakteristika. 17 a. Italijos architektūra. Italijos baroko skulptūra ir G. Berninis. 17 a. Italijos tapyba. Mikelandželas da Karavadžas. Annibale, Agostino ir Lodovico Carracci. 17 a. Flandrijos tapyba. Peter Paul Rubens. J.Jordaenso, A. van Dyck, F. Snyderso. A. Browerio. 17 a. Olandijos tapyba. Rembrandt van Rijn. 17 a. Ispanijos tapyba. J. Ribera, F. Zurbaran, E. Murillo. Diego Velazquez. 17 a. Prancūzų tapyba. Les Nain, Georges de La Tour. Romantizmas Prancūzijoje. T. Gericault, E. Delacroix. Nicolas Poussin, Claude Lorrain. Pagr. 18 a. Kultūros bruožai. Rokoko charakteristika. 18a. Prancizijos architektūra. Antuanas Wato(1684 – 1721). 18a. 2 p. prancūzų tapyba. Jean Simeon Chardin. 18a. Anglijos dailės ypatybės. William Hogarth. 18 a. anglų portretas: Joshua Reynolds, Thomas Gainsborough. 18a. Italijos tapyba G.Tiepolo, F. Guardi. 18 a. Vokietijos architektūra ir dailė. Jacques Louis David. 19a.1 p. skulpt. A. Canova, B. Thorvaldsen. Vokiečių romant. C. D. Friedrich. 19 a. Anglijos dailė. W. Blake, W. Turner. Realizmo dailė J. Francois Millet, G. Courbet. 19a. vid. ir pab. skulpt. Auguste Rodin. 19 a. architektūros kryptys. Vokiečių grafikos tradicija ir A. Diurerio grafika. Italų renesanso skulptūra. “Antikos renesansai” vidurio epocha. “Renesanso” terminas, stiliaus apibrėžimas. Italų ankstyv. ir brandž. renes. gyvenę. architektai. Ankstyvojo renesanso tapybos etapai, charakteristika. Brandžiojo renesanso tapybos stilius. Romos ir Venecijos tapybos mokyklų skirtumai. Renesanso freskos: jų santykio su architektūra. Mikelandželo skulptūros. Manierizmo charakteristika. El Greco. Giotto di Bondone tapyba. Italų renesanso bruožai, ankst. ir brandž. renes. bažnyčių architektūra. Š. renesanso samprata; Nyderlandų 15 -16 a. tap. kaita nuo van Eyco iki Pieterio Breughelio. Vokiečių 15 -16 a. tapyba nuo A.Diurerio iki H. Holbeino.
Dailės Konspektas (12 pus.)