Organinės chemijos kursas (11 klasė)
ALKANAI. ALKENAI. ALKINAI. AROMATINIAI ANGLIAVANDENILIAI. ALKOHOLIAI. FENOLIAI. ALDEHIDAI. KORBOKSIRŪGŠTYS. ESTERIAI. RIEBALAI. ANGLIAVANDENIAI.
Chemijos Konspektas (3 pus.)
Organinės chemijos laboratorinis darbas (1)
LABORATORINIS DARBAS Nr.8. Baltymų biureto reakcija. Baltymo ksantoproteininė reakcija. Sieros nustatymas baltymuose. Baltymų reakcija su 2,2-dihidroksi-1,3-idandionu (ninhidrino reakcija). Angliavandenių reakcijos su vario hidroksidu (Tromerio reakcija). Angliavandenių reakcijos su sidabro oksidu (Tolenso reakcija). Angliavandenių reakcijos su Felingo reagentu. Selivanovo reakcija ketozėms atpažinti. Į sacharozę įeinančių hidroksilogrupių įrodymas. Sacharozės redukuojančių savybių stoka. Sacharozės inversija. Redukuojančios laktozės savybės. Krakmolo reakcijos. Krakmolo hidrolizė, veikiant rūgštimis.
Chemijos Laboratorinis (4 pus.)
Organinės chemijos laboratorinis darbas (2)
LABORATORINIS DARBAS Nr.7. Metano (skruzdžių) rūgšties gavimas iš trichlormetano (chloroformo). Metano (skruzdžių) rūgšties reakcijos. Geležies etanoato (acetato) gavimas. Etano (acto) rūgšties anhidrido reakcija su vandeniu. Kalcio etandioato (oksalato) gavimas. Etano dirūgšties (oksalo) skilimas šildant. Karbamido (šlapalo) hidrolizė. Karbamido (šlapalo) ir jo nitratų tirpumas vandenyje. Biureto susidarymas iš karbamido (šlapalo). 2-hidroksibenzkarboksirūgšties (salicilo) skilimas šildant. Fenolinio hidroksido nustatymas aromatinėse rūgštyse. Acetilsalicilo rūgšties (aspirino) hidrolizė. Etilsalicilato susidarymas. 2-hidroksipropano (pieno) rūgšties kokybinė reakcija (Ufelmano reakcija). 2-hidroksipropano (pieno) rūgšties skilimas rūgščioje aplinkoje. 2-hidroksipropano (pieno) rūgšties oksidavimas į 2-oksopropano (piruvo) rūgštį. Rūgščios ir neutralios2,3-dihidroksibutano-1,4-dirūgšties (vyno) druskų gavimas. 2,3-dihidroksi-1,4-dirūgšties (vyno) vario alkoholiato gavimas. 2-hidroksi-1,2,3-propantrikarboksirūgšties (citrinos) kalcio druskos gavimas. 2-hidroksi-1,2,3-propantrikarboksirūgšties (citrinos) rūgšties skilimas šildant. 3-okso-1-butano rūgšties (acetoacto) etilo esterio reakcijos. 3-okso-1-butano (acetoacto) eterio ketoninis skilimas. Dviejų 3-okso-1-butano (acetoacto) eterio tautomerinių formų radimas (ketoenolinė tautomerija). Aminorūgščių ir indikatorių sąveika. Aminorūgščių skilimas, veikiant nitrito rūgštimi. Aminorūgščių savybių kitimas, veikiant metanaliu (formaldehidu) Kompleksinės vario aminoetano rūgšties (glicino) druskos susidarymas.
Chemijos Laboratorinis (8 pus.)
Organinės chemijos laboratorinis darbas (3)
LABORATORINIS DARBAS Nr.10. Pineno veikimas bromo vandeniu. Pineno oksidacijos reakcija. Nesočiųjų rūgščių riebaluose nustatymas. Oleino rūgšties virtimas elaido rūgštimi. Riebalų muilinimas. 1,2,3-propantriolio (glicerolio) nustatymas riebalų hidrolizės produktuose. Laisvų riebalų rūgščių išskyrimas iš muilo. Muilo išsūdymas. Netirpių muilų gavimas. Netirpių vandenyje riebalų rūgščių kalcio druskų susidarymas.
Chemijos Laboratorinis (3 pus.)
Organinės chemijos laboratorinis darbas (4)
LABORATORINIS DARBAS Nr.9. Indigo reakcija. Indigo oksidacija. Antipirino ir amidopirino reakcijos su nitrito rūgštimi. Antipirino ir amidopirino reakcijos su geležies (III) chloridu. Redukcinės 2,6,8-purintriolio (šlapimo rūgšties) savybės. Uratų skilimas, veikiant mineralinėmis rūgštimis (kristalinės 2,6,8-purintriolio (šlapimo rūgšties) išskyrimas). Tirpios 2,6,8-purintriolio (šlapimo rūgšties) druskos gavimas (natrio uratas). 2,6,8-purintriolio (šlapimo rūgšties) nustatymas (mureksido reakcija). Netirpios 2,6,8-purintriolio (šlapimo rūgšties) amonio druskos gavimas (amonio uratas). Alkaloidų nusodinimo reakcijos. Kofeino kokybinė reakcija. Chinino kokybinė reakcija. Alkaloidų druskų ir jų bazių tirpumas. Atskiestų chinino sulfato tirpalų fluorescencija.
Chemijos Laboratorinis (3 pus.)
Organinės molekulės
NUKLEORŪGŠTYS. DNR STRUKTŪRA. ANGLIAVANDENIAI. BALTYMAI. PEPTIDINĖ JUNGTIS. BALTYMO STRUKTŪROS. Pirminė struktūra. Antrinė struktūra. Tretinė struktūra. Ketvirtinė struktūra. LIPIDAI. Įliustruota formulėmis.
Chemijos Konspektas (9 pus.)
Organinių junginių struktūros ir reaktingumo teoriniai pagrindai
Organinių junginių klasifikavimas pagal anglies atomų grandinės tipą. Angliavandenilių pavyzdžiai. Organinių junginių klasifikavimas pagal funkcines grupes. Pagrindiniai angliavandenilių funkciniai dariniai: alkoholiai ir fenoliai, eteriai, tioliai, sulfidai, aldehidai ir ketonai, karboksirūgštys, aminai. Organinių junginių nomenklatūra. Atomų tarpusavio sąveika molekulėje. Elektroniniai indukcijos ir mezomerijos efektai. Elektronų donorai ir akceptoriai. Elektroniniai efektai ryšių sistemoje. Elektroniniai efektai konjuguotose sistemose. Organinių molekulių erdvinė struktūra ir izomerijos rūšys. Struktūrinė izomerija. Stereoizomerija. Organinių junginių reakcijų klasifikavimas. Reagentų tipai. Tarpinės dalelės. Heterolizinės reakcijos. Elektrofilai ir nukleofilai. Homolizinės (laisvaradikalinės) reakcijos. Laisvieji radikalai. Tarpinės dalelės (karbenio katijonai, karbanijonai, laisvieji radikalai). Jų struktūra ir santykinis stabilumas. Organinių junginių reakcijų klasifikavimas pagal cheminių kitimų pobūdį.
Chemijos Konspektas (26 pus.)
Periodinė cheminių elementų sistema
Ištrauka iš darbo. XIX a. viduryje jau buvo žinoma daugiau negu 60 elementų, ištirtos daugumos tų elementų fizinės ir cheminės savybės. Kai kurie elementai tada dar nebuvo išskirti gryni. Atrandant naujus elementus ir tiriant jų bei jų junginių savybes, buvo sukaupta daug faktų, kuriuos būtinai reikėjo susisteminti. Pirmaisiais elementų sisteminimo bandymais galima laikyti elementų grupavimą pagal bendras jų savybes. Štai buvo nustatyta, jog ryškiausiomis bazinėmis savybėmis pasižymi elementų, pavadintų šarminiais, junginiai, o rūgštinėmis - halogenų junginiai. Be to, apibendrintos daugelio elementų kiekybinės charakteristikos, lemiančios jųsavybes. Svarbiausios jų - santykinė atominė elemento masė ir jo valentigumas, t.y. gebėjimas sudaryti įvairių formų junginius. Nė vienas cheminių elementų klasifikavimo bandymas neišaiškino jų išsidėstymo svarbiausio dėsningumo, ir todėl vis nebuvo natūralios sistemos, apimančios visus cheminius elementus bei rodančios jų panašumų ar skirtumų esmę. Tą uždavinį išsprendė D. Mendelejevas.
Chemijos Referatas (12 pus.)
Pesticidai
Pesticidai. Herbicidai. Insekticidai. Maisto gamybos didinimas. Žalingi šalutiniai poveikiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Visiškai suprantamos buvo žmogaus pastangos cheminėmis medžiagomis naikinti piktžoles, kenkėjus, ligas sukeliančius grybelius, bet ši lazda turi du galus. Pernelyg susižavėję šiomis priemonėmis, žmonės pakenkė ir sau, užteršė aplinką, maistą. Prisiminkime DDT naudojimą. Jis išgelbėjo vos ne trečdalį žmonijos nuo maliarijos ir šimtams milijonų žmonių davė duonos. Kol neišryškėjo liūdnos pasekmės.
Chemijos Referatas (5 pus.)
Pesticidų naudojimas, tarša ir jos mažinimo priemonės
Pesticidų naudojimo istorija. Derlius ir pesticidų poreikis. Pesticidų naudojimas Lietuvoje. Tarša pesticidais. Pesticidai aplinkoje. Patvarumas. Tirpumas vandenyje ir pasiskirstymo koeficientas. Dirvožemio adsorbcija. Garavimas. Išsiplovimas. Pesticidų patekimas į augalus. Pesticidų sukeltos aplinkosaugos problemos. Požeminio ir paviršinio vandens tarša. Pesticidai ir žmonių sveikata. Poveikis laukiniams gyvūnams ir kitiems organizmams. Pesticidų taršos mažinimo politika. Mažesnę aplinkos taršą keliantys biotechnologijos pramonės produktai. Naudota literatūra. Priedai. Pesticidai – įvairių cheminių klasių sudėtingi organiniai junginiai, priklausantys ksenobiotikams, naudojami kenksmingiems organizmams naikinti. Pesticidai naudojami piktžolėms naikinti vadinami herbicidais, grybinių ligų sukėlėjams – fungicidais, žaliesiems vabzdžiams – insekticidais, erkėms naikinti – akaricidais, stuburiniams kenkėjams – zoocidais, augalų parazitams nematodams – nematocidais, žalingiems moliuskams naikinti – moliuskocidais, žalingoms bakterijoms naikinti – baktericidais.
Chemijos Referatas (21 pus.)