Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |  13 | 14 | 

Tirpalai, jų savybės
KAS YRA TIRPALAS. SKYSČIŲ BEI DUJŲ TIRPALAI. KIETIEJI TIRPALAI. KAIP UŽŠĄLA TIRPALAI. TIRPALŲ VIRIMAS. LITERATŪRA. Pasūdytą buljoną išmaišius šaukštu, druskos neliks nė pėdsako. Nereikia galvoti, kad jos kruopelės paprasčiausiai nematomos plika akimi. Druskos kristalėlių jokiais būdais nepavyks rasti, nes jie ištirpo. Įbėrę į buljoną pipirų, tirpalo negausime. Nors ir parą maišytume, mažytės juodos kruopelytės neišnyks. Kaip suprasti-‘medžiaga ištirpo’? Juk atomai ar molekulės, iš kurių ji susideda, negali be pėdsakų pranykti? Žinoma ne, jie ir nedingsta. Išnyksta tik tirpinamos medžiagos kruopelės, kristalėliai, vienos rūšies molekulių aglomeratas. Tirpinimas-tai toks mišinio dalelių maišymasis, kai vienos medžiagos molekulės pasiskirsto tarp kitos medžiagos molekulių. Tirpalas-skirtingų medžiagų molekulių arba atomų mišinys.
Chemijos Referatas (5 pus.)


Tirpalų charakteristikos
Tirpalų garų slėgis. Tirpalų virimo ir stingimo temperatūra. Ebulioskopinė ir krioskopinė konstanta. Tirpalų osminis slėgis.
Chemijos Konspektas (1 pus.)


Tirpimo ir cheminio virsmo šiluminio efekto nustatymas
Darbo tikslas. Amonio chloride druskos tirpimo šiluminio efekto nustatymas. Susipažinti su kalorimetro modeliu. Susipažinti su formule, nustatyti sveriamus, skaičiuojamus ir matuojamus dydžius. Atlikti bandymą su amonio chloridu. Paskaičiavus rezultatą, įvertinti proceso egzotermiškumą (endotermiškumą) h. Parašyti išvadą. Tirpimo šilumos išsiskyrimą netiesiogiai galima nustatyti pagal temperatūros pasikeitimą tirpimo metu, pvz.: tirpinant KOH esant didesnei koncentracijai, tirpalas įkaista daugiau...
Chemijos Laboratorinis (4 pus.)


Trijų korpusų garintuvas
Įvadas. Pradiniai projektavimo duomenys. Skaičiavimo žymenys. Skaičiavimo eiga. Preliminarūs skaičiavimai pagal medžiagų balanso lygtis. Preliminarus tirpalo virimo temperatūros skaičiavimas. Patikslinti atskiruose korpusuose išgarintų tirpiklio kiekių Wi, į pirmą korpusą tiekiamų šildymo garų kiekio D bei atskirų korpusų šilumos mainų paviršiaus plotų Fi skaičiavimai. Skaičiavimai pagal šilumos balanso lygtis. Šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. Šildymo garų kondensato šilumos atidavimo plėvelės paviršiui koeficiento apskaičiavimas. Nuosėdų paviršiaus šilumos atidavimo verdančiam tirpalui koeficiento apskaičiavimas. Naudingo temperatūrų skirtumo atskiriems garintuvo korpusams patikslinimas. Bendro slėgio pokyčio paskirstymo korpusuose perskaičiavimas. Šilumos izoliacijos sluoksnio storio apskaičiavimas. Barometrinio kondensatoriaus parametrų apskaičiavimas. Vakuuminio siurblio našumo apskaičiavimas. Saugi garintuvų eksploatacija. Išvados. Naudota literatūra. Darbo tikslas - suprojektuoti trijų korpusų garintuvą, kurio nuosekliai sujungtuose korpusuose galima būtų padidinti užduotyje nurodytas koncentracijas optimaliomis garų ir kitų medžiagų sąnaudomis.
Chemijos Kursinis darbas (33 pus.)


UAB "Mažeikių nafta"
Mažeikiai - stambus naftos perdirbimo centras Lietuvoje ir Pabaltyje. AB “Mažeikių nafta” - šiuolaikinė, besivystanti įmonė. Nuo žaliavos iki prekinių naftos produktų. Naftos ir jos produktų sandėliavimas ir transportavimas. Valymo įrenginiai. Atmosferos apsauga. Naftos paruošimas perdirbimui. Fiziniai naftos perdirbimo būdai. Vakuuminė mazuto distiliacija. Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Katalizinis krekingas. Benzino katalizinis riformingas. Visbrekingas. Šildymo aparatai. Kokybės kontrolės metodai. Sieros kiekio nustatymas benzine ir dyzeliniame kure. Sieros kiekio nuatatymas naudojant rentgenogramos spektroskopiją. Frakcinės sudėties nustatymas.
Chemijos Kursinis darbas (35 pus.)


Vaisvandenių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė
Įvadas. Vaisvandenių cheminė sudėtis. Vaisvandenių komponentų sudėties ir cheminių savybių analizė. Angliavandeniai. Monosacharidai. Disacharidai. Mineralinės medžiagos. Natris. Magnis. Kalis. Kalcis. Maisto produkto komponentu galimi pokyčiai laikymo metu. Gaiviujū gėrimų svarba. Moksliniai tyrimai. Išvados. Literatūros sarašas. Ši tema yra aktuali mūsų visuomenėje, nes dažnai kyla konfliktų dėl gaiviųjų gėrimų šalutinio poveikio organizmui. Darbo uždaviniai. Pateikti ir išanalizuoti gaiviųjų gėrimų sudėtį. Pateikti gaiviųjų gėrimų komponentų pokyčius laikymo metu. Išsiaiškinti šio produkto svarbą, pateikti naujausius tyrimus apie gaiviuosius gėrimus.
Chemijos Kursinis darbas (15 pus.)


Vandenilio spektro tyrimas
6 laboratorinis darbas. Teorinė dalis. Darbo tikslas. Darbo priemonės. Darbo eiga. Išvados. Danų fizikas N. Boras (1913) pirmasis teoriškai paaiškino vandenilio atomo spektro kilmę. Boro teorijos esmę sudaro 3 postulatai. Pirmasis postulatas (stacionarių būsenų postulatas).Elektronas gali skrieti apie branduolį tik tam tikromis orbitomis, nespinduliuodamas energijos. Šios orbitos vadinamos stacionariomis ir joms atitinka apibrėžta atomo energija Wn (n – orbitos numeris). Antrasis postulatas (dažnio taisyklė).pereinant atomui iš vienos stacionarios būsenos į kitą, išspinduliuojamas arba apsorbuojamas energijos kvantas h. pereinant atomui iš didesnės energijos Wm būsenos į mažesnės energijos Wn būseną, t.y. peršokant elektronui iš toliau nuo branduolio esančios orbitos į artimesnę, išspinduliuojamas kvantas, kurio energija.
Chemijos Laboratorinis (3 pus.)


Vandenilis, fizikinės bei cheminės savybės, gavimas, naudojimas
VANDENILIO GAVIMAS. VANDENILIO FIZIKINĖS IR FIZIOLOGINĖS SAVYBĖS. VANDENILIO CHEMINĖS SAVYBĖS. VANDENILIS GAMTOJE. VANDENILIO NAUDOJIMAS. Vandenilis kaip Litis, Natris, Kalis, Rubidis, Cezis ir Francis yra 1A grupės elementas. Visi 1A grupės elementai yra metalai išskyrus vandenilį. Vandenilis yra nemetalas. Geriausiai žinomas ir labiausiai paplitęs junginys yra vanduo H O. Vandenilis - pačios lengviausios, bet gana sunkiai suskystinamos dujos.
Chemijos Referatas (3 pus.)


Vandens kiekio nustatymas naftos produkte
Laboratorinis darbas nr. 1. Ištrauka iš darbo. Naftos produkto bandinį maišome 5 min., o tirštus arba parafininius produktus pakaitinus iki 40 oC. Į sausą ir švarią kolba atsveriame apie 100 gr. tiriamo naftos produkto, 0.1 gr tikslumu, pripilame apie 100 ml tirpiklio ir išmaišome, kad bandinys vienodai kaistų įdedame keletą gabaliukų pemzos arba stiklinių rutuliukų.
Chemijos Laboratorinis (1 pus.)


Vandens kietumas
KARBONATINIO KIETUMO NUSTATYMAS: Į kūginę kolbutę pipete atmatuojame 100ml tiriamojo vandens. Įlašiname 3-4 lašus metilo oranžinio indikatoriaus. Tirpalo spalva virsta skaisčiai geltona. Titruojame 0.1 N druskos rūgštimi. HCl lašiname tol, kol tirpalo spalva virsta auksine su rausvu atspalviu. Sunaudojome 2,5 ml tirpalo.
Chemijos Laboratorinis (1 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |  13 | 14 |