Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 | 

Miškų naudojimas ir apsauga
Miškų apsauga. Miškų priešgaisrinė apsauga. Miškų sanitarinė apsauga. Miškų panaudojimas. Miško naudojimo rūšys. Išvados. Tikslas - išnagrinėti kam naudojami miškai bei kaip saugomi miškai. Uždaviniai . Išsiaiškinti kokia apsauga vykdoma miškams. Išsiaiškinti kokia vykdoma priešgaisrinė apsauga. Išsiaiškinti kokia vykdoma sanitarinė apsauga. Išnagrinėti miško panaudojimą. Išsiaiškinti miško naudojimo rūšis.
Biologijos Referatas (9 pus.)


Moliuskai
PAGRINDINES ŽINIOS APIE MOLIUSKUS. TIPAS. MOLIUSKAI (MOLLUSCA). Klasė. Dvigeldžiai (Bivalvija arba Lamellibranchiata). Būrys. Tikrieji plokštėtažiauniai (Eulamellibranchia). ANODONTA sp. – bedantė. UNIO sp. – perluotė. SPHAERIUM sp. – sferinukė. PISIDIUM sp. – žirniniukė. DREISSENA polymorpha (Pallas) – dreisena. Dvigeldžių moliukų virškinimas ir dauginimasis. Dvigeldžių JUDĖSENA. LITERATŪRA.
Biologijos Referatas (6 pus.)


Mutacijos. Mutagenai.
Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Mutacijų klasifikavimas. Branduolinių mutacijų klasifikacija. Nebranduolinės mutacijos. Chromosomų mutacija. Genomo mutacijos. Mutagenezės rūšys.
Biologijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe
Įvadas. Narkotikų vartojimo priežastys. Narkotikų vartojimo poveikis ir pasekmės. Išvada. Rekomendacijos. Narkomanija - tai liga, kuriai būdingas potraukis ir priklausomybe nuo įvairių psichoaktyviųjų medziagų. Žmogus vartojantis narkotinės medziagas gali pajusti psichinę priklausomybę jau po pirmojo vartojimo, o fizinė atsiranda vartojant jas ilgą laiką.
Biologijos Referatas (11 pus.)


Obuoliai
ĮVADAS. OBUOLIŲ CHEMINĖ SUDĖTIS. PRODUKTO KOMPONENTŲ CHEMINĖS SAVYBĖS. VANDUO. MINERALINĖS MEDŽIAGOS. ANGLIAVANDENIAI. VITAMINŲ SAVYBĖS. RŪGŠTYS. LIPIDAI. ANTOCIANDŲ, FITOCIDŲ, POLIFENOLŲ SAVYBĖS. KOMPONENTŲ POKYČIAI LAIKYMO METU. VANDUO. BALTYMAI. VITAMINAI. ANGLIAVANDENIAI. KITŲ MEDŽIAGŲ KITIMAS. PRODUKTO VIRŠKINIMAS ŽMOGAUS ORGANIZME. VIRŠKINIMAS. VIRŠKINIMAS BURNOJE IR SKRANDYJE. VIRŠKINIMAS ŽARNYNE. OBUOLIŲ NAUDA IR ŽALA ŽMOGAUS ORGANIZMUI. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. Obelis – rausvažiedžių šeimos medis, užaugantis iki 10 m aukščio, sunokinantis dažniausiai apvalios formos, įvairių dydžių, spalvų ir skonio vaisius. Manoma, kad obelų tėvynė Mažoji Azija Kaukazas, o šių vaismedžių auginimo istorija siekia pirmykščių žmonių amžių. Senoviniuose Romos ir Graikijos raštuose randama aprašų, kaip auginti, prižiūrėti vaismedžius. Senovės romėnai jau žinojo 35 obelų rūšis. Iš Graikijos ir Romos obelys pasklido Vakarų Europą. Manoma, kad šiuo metu auginamos dešimtys tūkstančių obelų veislių yra trijų veislių obelų, augusių Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose. Nėra žinoma, kur obelys pradėtos auginti pirmiausia, tačiau obuolius, jau vartojo senovės Egipto gyventojai.
Biologijos Referatas (16 pus.)


Organizmų judėjimas ir atrama
ATRAMA. Vienaląsčių organizmų atramos f-ją atlieka sienelė ir citoskeletas. Aukštesnieji aug. atramos f-ją atlieka ramstiniai audiniai išsidėstę... Daugialąsčių gyv. atramą sudaro... JUDĖJIMAS. Vienaląsčiai organizmai. Augalai. Daugialąsčiai organizmai. Bestuburiai. StuburiniaI.
Biologijos Konspektas (2 pus.)


Parazitizmas, parazito – šeimininko sąveika, parazitų įvairovė
Įvadas. Parazitizmo istorija. Šeimininkas (ekologija). Šeimininkas. Skirstymas. Endoparazitas. Poveikis. Kitos parazitizmo formos. Parazitiniai augalai. Džioveklės. Parazitiniai grybai. Kategorija: parazitiniai gyvūnai. Jautinis kaspinuotis. Paplitimas. Šukuočiai. Parazitizmas. Parazitizmas. Parazitai. Parazitinės bakterijos. Komensalinės bakterijos. Mutualistinės bakterijos.
Biologijos Referatas (11 pus.)


Paukščiai
Paukščiai. Oda ir jos dariniai. Skeletas ir raumenys. Nervų sistema ir jutimo organai. Virškinimo organai. Kvėpavimo organai. Kraujotakos sistema. Šalinimo organai. Lytiniai organai ir vystymasis. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Paukščiai (lot. Aves) - specializuota aukštesniųjų stuburinių klasė. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai, kuriems būdingos plunksnos, sparnais virtusios priekinės galūnės, bedančiai snapai ir tuščiaviduriai kaulai. Jie kilo iš archozaurų grupės roplių, tačiau įgiję progresyvių požymių, tapo nepanašūs į savo protėvius. Paukščiams būdinga sudėtinga nervų sistema, kurios dėka lengviau orientuojasi aplinkoje, pastovi ir aukšta kūno temperatūra, kuri atsirado dėka pagreitėjusios medžiagų apykaitos bei patobulėjus termoreguliacijai. Veisimasis, lyginant su ropliais taip pat tobulesnis (peri kiaušinius, jauniklius maitina ir saugo).
Biologijos Referatas (4 pus.)


Paukščių migravimas
Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos. Migravimo priežastys. Migravimo svarba paukščiams. Ar visi paukščiai migruoja? Ar migravimas paveldimas? Naudota literatūra. Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos. Jeigu neskaitytume kai kurių aprašomojo pobūdžio darbų, kuriuose iš dalies paminėtos paukščių migracijos, tai pirmą kartą mokslininkai paukščių perskridimas apibūdintas ir paaiškintas Aristotelio “Gyvūnų istorijos” aštuntoje knygoje (IV a. pr. m. e.). Dabartinius mokslininkus stebina Aristotelio žinios apie paukščių migraciją. Jo nuomone paukščių kelionės tai pasitraukimas į šiltesnius kraštus, atėjus atšiauriai žiemai. Taiklios Aristotelio pastabos apie paukščių riebalų kaupimą prieš rudeninį perskridimą. Taip pat jis žinojo, kad įvairios paukščių rūšys skrenda įvairiu laiku bei daugelį kitų momentų. Aristotelis tiek daug žinojo apie sezoninį paukščių perskridimą, kad jo mokslo pasekėjas Romos filosofas Plinijus, gyvenęs po 400 metų tik pakartojo skelbtas tiesas.
Biologijos Referatas (8 pus.)


Paukščių prisitaikymas skraidyti. Migracija. Žiedavimas.
Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti. Bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos emperatūros. Sandara. Skraidančių paukščių galva nedidelė, kaklas judrus. Priekinės galūnės – sparnai – pritaikytos skraidyti.Plunksnos. Kontūrinės plasnojamosios plunksnos yra lanksčios ir lengvos, jos turi siaurą kietą stiebą ir iš abiejų pusių minkštesnes vėduokles, kurias sudaro nuo stiebo atsišakojusios plonos raginės ataugėlės – pirmosios ir antrosios eilės. Pirmos eilės ataugėlės prie stiebo prisitvirtinusios lygegrečiai. Iš abiejų jos pusių šakojasi dar plonesnųs antros eilės ataugėlės, gulančios ant gretimų ir užsikabinusios už jų mikroskopiniais kabliukais. (plunksna lanksti ir pro ja beveik nepraeina oras).
Biologijos Konspektas (3 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 |