Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 

Augmenijos evoliucija
SENIAUSIEJI JŪROS AUGALAI. AUGALŲ PAPLITIMAS SAUSUMOJE. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. GAUBTASĖKLIAI AUGALAI. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo.
Biologijos Referatas (5 pus.)


Aukštesniųjų augalų ir gyvūniniai audiniai
Gyvūniniai audiniai. EPITELINIS AUDINYS. JUNGIAMASIS AUDINYS. RAUMENINIS AUDINYS. NERVINIS AUDINYS. Aukštesniųjų augalų audiniai. GAMINAMIEJI AUDINIAI. PASTOVIEJI AUDINIAI. Dengiamieji audiniai. Ramstiniai audiniai. Parenchima. Apytakos audiniai. KARNIENĄ (FLOEMĄ) sudaro rėtiniai indai, parenchima ir karnienos plaušai. MEDIENĄ (FLOEMĄ) sudaro vandens indai, parenchima ir medienos plaušai.
Biologijos Konspektas (1 pus.)


Ausys
Ausys. Klausos organas. Pusiausvyros organas. Judesio pradžia ir pabaiga. Pusiausvyros laidai ir centrai. Pusiausvyros mechanizmo susiformavimas. Ausies vidus. Vidinė ausis. Pusiausvyra. Išorinė ir vidurinė ausis. Gyvūnų klausa. Garso diapazonas. Kurtumas. Garso diapazonai. Klausos aparatas. Klausos nervo uždegimas. Apklausa. Ausys yra klausos ir pusiausvyros organas. Jos renka iš oro garsų virpesius ir verčia juos pranešimais, vadinamais nerviniais signalais, perduodamais smegenims. Kiekviena ausis turi 3 pagrindines dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinė dalis – matoma. Tai ausies kaušelis ir klausomoji landa. Vidurinė dalis sudaryta iš būgnelio ir 3 kaulelių: plaktuko, priekalo ir kilpos. Šie kauleliai siunčia garsus nuo būgnelio į vidinę ausį. Svarbiausia vidinės ausies dalis yra pilna skysčio sraigės pavidalo ertmė.
Biologijos Referatas (9 pus.)


Bakterijos ir virusai
VIRUSAS. BAKTERIJA. Virusų ir bakterijų palyginimas. Pagrindinės bakterijų filogenetinės grupės. Ištrauka iš darbo. VIRUSAS (lot. virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami.
Biologijos Referatas (5 pus.)


Baltyminiai augalai
Įvadas. Baltymų biologinė vertė ir baltymingi pašarai. Baltymų problemos sprendimo būdai. Pašarų mišinių sudarymas. Pilnaverčiai baltymai, reikalingi gyvulių maisto racionui. Ištrauka iš darbo. Vienas iš pagrindinių gyvulininkystės produktų gamybos kriterijų yra pašarai. Jas sudaro apie 70 proc. visų gyvulininkystės gamybos išlaidų. Ilgesnį laiką šeriant gyvulius vienos rūšies pašarais, kuriuose nėra pakankamo bei optimalaus kiekio atitinkamų maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų bei optimalaus atitinkamų medžiagų santykio, mažėja gyvulių produktyvumas, sutrinka medžiagų apykaita, pereikvojami pašarai.
Biologijos Referatas (8 pus.)


Bičių ir skruzdžių bendruomenių aprašymas
Drugiai ir vapsvos, bitės ir skruzdės yra vieni geriausiai pažįstamų vabzdžių. Šie vabzdžiai priklauso dviem labiausiai išsivysčiusių vabzdžių būriams. Dieniniai ir naktiniai drugiai priklauso drugių (Lapidoptera) būriui, bitės, vapsvos ir skruzdėlės – pleivasparnių (Hymenoptera) būriui. Dieninių ir naktinių drugių šeimose yra pačių gražiausių vabzdžių. Bitėms, ypač naminėms, vapsvoms ir skruzdėms būdinga bendruomeninė gyvensena. Naminės bitės daugelyje pasaulio dalių gamina žmogui maistą.
Biologijos Referatas (13 pus.)


Biologijos knygos 8 klasei konspektas
Varliagyvių klasė. Roplių klasė. Paukščių klasė. Žinduolių, ir žvėrių, tipas. Ištrauka iš darbo. Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais, vabalais, besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabalą ji iškiša savo liežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tik šiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas, didžiulė galva nežymiai pereina į liemenį. Nors varlė neturi kaklo vis tiek gali judinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokai drėkina varlės akis. Varlė gali kvėpuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu. Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griaučiai sudaryti iš tų pačių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasi tuo, kad turi kaklo slankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys: Varlės raumenys labiau išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukioja bet ir šokinėja!
Biologijos Konspektas (4 pus.)


Biologijos konspektai
Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystymasis. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai.
Biologijos Konspektas (5 pus.)


Biologijos valstybinio egzamino konspektas
Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis yvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas -fotosintezės organas. . Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė- šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vid. mokykklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rušys. . Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klsifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros įpatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Čarlio Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos- evoliucionuojančio vieneto charakterisrika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplinkos funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos sruktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G.mendelio paveldėjimo dėniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.
Biologijos Konspektas (100 pus.)


Biologinė evoliucija
Biologinė evoliucija. Augalų ir gyvūnų klasifikacija. Augalija. Gyvūnija. Augalų ir gyvūnų evoliucija. Žmogaus biologinė raida. Evoliucijos įrodymui naudojami sistematikos duomenys. Sistematika– tai organizmus klasifikuojanti disciplina. Organizmai skirstomi grupėmis, naudojant sistematines kategorijas: tipas – aukščiausioji kategorija gyvūnijos klasifikacijoje, skyrius – augalijos klasifikacijoje; toliau – klasė, būrys (augalų – eilė), šeima, gentis, rūšis.
Biologijos Konspektas (8 pus.)


Puslapiai    1 |  2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |